Jai niekada nebuvo lemta ilsėtis.
Suskambo varpas, žemė užsidarė, bet jos balsas – jis dainavo toliau.
Gedulo giesmė gyviesiems,
šnabždesys mirusiesiems.
Kiekviena nata – šauksmas, aidintis per žemę, kaulus ir tylą.
„Vivos Plango, Mortuos Voco“ – tai prisiminimų kvapas – maldavimas to, kas buvo prarasta, bet neišnyko.
Jis prasideda šaltu smilkalų ir metalinių lelijų dvelksmu, sklandančiu oru lyg paskutinė giesmė tuščioje koplyčioje.
Tada įsiskverbia šiluma – deginta mira, gintaro derva ir senoviniai miškai, pačios atminties kvapas.
Apačioje – dūmų ir šlapio akmens pėdsakas, priminimas, kad net ir irstant grožis išlieka.
Jis išlieka kaip per vėlai pasakyta malda.


Mišios už tuos, kurie vis dar kvėpuoja po žeme.


Kvapų šeima: Sakingas gėlių medis
Nuotaika: Iškilminga • Eterinė • Amžina
Koncentracija: Kvapusis vanduo (30 ml)
Lytis: Universali
Veganiškas ir be žiaurumo
Pagaminta rankomis mažomis ritualinėmis partijomis