Ji niekada neturėjo ilsėtis.
Varpas nuaidėjo, žemė užsivėrė, bet jos balsas — vis dar skambėjo.
Gedėjimo giesmė gyviesiems,
šnabždesys mirusiesiems.
Kiekviena nata — šauksmas, aidintis per žemę, kaulus ir tylą.
 
Vivos Plango, Mortuos Voco — tai atminimo kvapas,
užkalbėjimas tam, kas prarasta, bet vis dar neišnyko.
Jis prasideda šaltu smilkalų ir metalinių lelijų alsavimu,
slinjančiu ore kaip paskutinė giesmė tuščioje koplyčioje.
Po to pamažu įsiskverbia šiluma —
deginta mira, gintaro sakai ir senovinė mediena,
pačios atminties aromatas.
Po visa tuo — dūmų ir drėgno akmens pėdsakas,
primenantis, kad net ir irimo akimirkose grožis išlieka.
Kvapas tvyro kaip malda, pasakyta per vėlai.
 
Rekviem tam, kas vis dar kvėpuoja po žeme.
 
Kvapų šeima: sakų, gėlių ir medienos derinys
 Nuotaika: iškilminga • efemeriška • amžina
 Koncentracija: Eau de Parfum (30 ml)
 Lytis: anapus
 Veganiškas ir be žiaurumo
 Rankų darbo, mažomis ritualinėmis partijomis